« Atgal

Virtuali paroda „Paroda Juozo Šiaučiūno 110-osioms gimimo metinėms paminėti“

Juozas Šiaučiūnas gimė 1906 m. birželio 9 d. Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiuje, Maskoliškių kaime. Užbaigęs keturias Ukmergės gimnazijos klases,

1926 m. baigė mokytojų kursus ir mokytojavo Zanėnų pradinėje mokykloje (Giedraičių valsčiuje). Nuo 1928 m. rugsėjo jis – Kernavės pradinės mokyklos mokytojas ir vedėjas.

J. Šiaučiūno iniciatyva naujame Kernavės pradžios mokyklos pastate 1929–1930 m. buvo įrengtas krašto muziejus – vienas pirmųjų regioninių muziejų Lietuvoje. Jis atidarytas 1930 m. gruodžio 28 d. Vytauto Didžiojo metų proga. J. Šiaučiūno ugdomi mokiniai Kernavėje ir jos apylinkėse muziejui surinko daugybę pirmųjų autentiškų daiktų. Iki 1940 m. buvo sukaupta apie

630 eksponatų. Profesionaliai tvarkomas ir plėtojamas muziejus sulaukė Lietuvos mokslininkų ir švietimo darbuotojų dėmesio.

J. Šiaučiūnas buvo aktyvus kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas, etnografas, energingai užsiėmė švietėjiška veikla. Jaunimui ir suaugusiesiems jis rengė įvairius kursus, skaitė paskaitas Širvintose, Kauno ir Ukmergės apskrityse. Pats vasaromis lankė kūno kultūros, darbų bei žemės ūkio ir amatų kursus, o įvairiuose sambūriuose garsino ir populiarino Kernavės piliakalnius, šio krašto praeitį. Jo rūpesčiu Kernavėje buvo atidaryta pašto agentūra, meteorologijos stotis, vaikų darželis, mokykloje – amatų klasė.

J. Šiaučiūnas Kernavėje diegė tautinių švenčių bendruomeninio minėjimo tradicijas, rašė sceninius vaizdelius, režisavo ir vaidino su mokiniais.

1940 m. vasarą ant piliakalnių jis surengė Kernavės 900-ųjų metinių teatralizuotą minėjimą. Jo iniciatyva prie mokyklos buvo įrengtas parkas su gėlynais, o jame pastatyta miniatiūrinė Gedimino pilis su Žinyčios aukuru.

J. Šiaučiūno veikla į Kernavę skatino važiuoti ne tik lietuvių ekskursijas, bet ir turistus iš užsienio.

Mokytojo J. Šiaučiūno Kernavės jaunimui įdiegta pagarba istorijos paveldui ilgiems dešimtmečiams išsaugojo Kernavės ir jos apylinkių archeologijos bei istorijos paminklus. Tyrinėdamas tūkstantmetę krašto istoriją ir aktyviai skleisdamas Lietuvos valstybingumo idėjas, J. Šiaučiūnas prisidėjo prie moderniosios lietuvių tautos ugdymo bei tautinės valstybės stiprinimo. Už nuopelnus Lietuvai J. Šiaučiūnas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu (1933 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1938 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1938 m.).

1941 m. birželio 14 d. Juozas Šiaučiūnas buvo sulaikytas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Ukmergės apskrities skyriaus ir etapuotas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų (Kraslag) lagerį. Vežamas į Sibirą, Naujojoje Vilnioje J.

Šiaučiūnas atskirtas nuo šeimos – žmonos Teodoros, sūnaus Juozapo Eugenijaus ir dukros Emilijos Pajautos. J. Šiaučiūno šeima buvo ištremta iš Lietuvos kaip socialiai pavojingi asmenys ir iki 1956 metų gyveno tremtyje Altajaus krašte.

1943 m. Juozas Šiaučiūnas nuteistas 10 metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose už priklausymą „kontrrevoliucinei organizacijai", bausmės atlikimo laiką skaičiuojant nuo 1941 m. birželio 14 d. 1943 m. spalio 17 d.

žuvo taigoje, užvirtus kertamam medžiui. Palaidotas Krasnojarsko pataisos darbų lagerio Nižniaja Poima poskyrio 7-ojo atskiro lagerio punkto kapinėse Nižnij Ingašo rajone, Krasnojarsko krašte, Rusijoje. Kernavės kapinėse yra simbolinis J. Šiaučiūno kapas.

1999 m. Kernavės pradinei mokyklai, mininčiai veiklos 70-metį, buvo suteiktas Juozo Šiaučiūno vardas (dabar – Musninkų vidurinės mokyklos Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinio ugdymo skyrius). Ant mokyklos pastato atidengta lenta Lietuvos valstybės kūrėjui, Kernavės šviesuoliui, mokytojui ir muziejininkui Juozui Šiaučiūnui atminti.

Žiūrėti parodą.

Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.


Dar nėra komentarų. Būti pirmam.