• Paroda Juozo Šiaučiūno 110-osioms gimimo metinėms paminėti

      Paroda Juozo Šiaučiūno 110-osioms gimimo metinėms paminėti

      Juozas Šiaučiūnas gimė 1906 m. birželio 9 d. Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiuje, Maskoliškių kaime. Užbaigęs keturias Ukmergės gimnazijos klases,
      1926 m. baigė mokytojų kursus ir mokytojavo Zanėnų pradinėje mokykloje (Giedraičių valsčiuje). Nuo 1928 m. rugsėjo jis – Kernavės pradinės mokyklos mokytojas ir vedėjas.
      J. Šiaučiūno iniciatyva naujame Kernavės pradžios mokyklos pastate 1929–1930 m. buvo įrengtas krašto muziejus – vienas pirmųjų regioninių muziejų Lietuvoje. Jis atidarytas 1930 m. gruodžio 28 d. Vytauto Didžiojo metų proga. J. Šiaučiūno ugdomi mokiniai Kernavėje ir jos apylinkėse muziejui surinko daugybę pirmųjų autentiškų daiktų. Iki 1940 m. buvo sukaupta apie
      630 eksponatų. Profesionaliai tvarkomas ir plėtojamas muziejus sulaukė Lietuvos mokslininkų ir švietimo darbuotojų dėmesio.
      J. Šiaučiūnas buvo aktyvus kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas, etnografas, energingai užsiėmė švietėjiška veikla. Jaunimui ir suaugusiesiems jis rengė įvairius kursus, skaitė paskaitas Širvintose, Kauno ir Ukmergės apskrityse. Pats vasaromis lankė kūno kultūros, darbų bei žemės ūkio ir amatų kursus, o įvairiuose sambūriuose garsino ir populiarino Kernavės piliakalnius, šio krašto praeitį. Jo rūpesčiu Kernavėje buvo atidaryta pašto agentūra, meteorologijos stotis, vaikų darželis, mokykloje – amatų klasė.
      J. Šiaučiūnas Kernavėje diegė tautinių švenčių bendruomeninio minėjimo tradicijas, rašė sceninius vaizdelius, režisavo ir vaidino su mokiniais.
      1940 m. vasarą ant piliakalnių jis surengė Kernavės 900-ųjų metinių teatralizuotą minėjimą. Jo iniciatyva prie mokyklos buvo įrengtas parkas su gėlynais, o jame pastatyta miniatiūrinė Gedimino pilis su Žinyčios aukuru.
      J. Šiaučiūno veikla į Kernavę skatino važiuoti ne tik lietuvių ekskursijas, bet ir turistus iš užsienio.
      Mokytojo J. Šiaučiūno Kernavės jaunimui įdiegta pagarba istorijos paveldui ilgiems dešimtmečiams išsaugojo Kernavės ir jos apylinkių archeologijos bei istorijos paminklus. Tyrinėdamas tūkstantmetę krašto istoriją ir aktyviai skleisdamas Lietuvos valstybingumo idėjas, J. Šiaučiūnas prisidėjo prie moderniosios lietuvių tautos ugdymo bei tautinės valstybės stiprinimo. Už nuopelnus Lietuvai J. Šiaučiūnas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu (1933 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1938 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1938 m.).
      1941 m. birželio 14 d. Juozas Šiaučiūnas buvo sulaikytas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Ukmergės apskrities skyriaus ir etapuotas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų (Kraslag) lagerį. Vežamas į Sibirą, Naujojoje Vilnioje J.
      Šiaučiūnas atskirtas nuo šeimos – žmonos Teodoros, sūnaus Juozapo Eugenijaus ir dukros Emilijos Pajautos. J. Šiaučiūno šeima buvo ištremta iš Lietuvos kaip socialiai pavojingi asmenys ir iki 1956 metų gyveno tremtyje Altajaus krašte.
      1943 m. Juozas Šiaučiūnas nuteistas 10 metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose už priklausymą „kontrrevoliucinei organizacijai“, bausmės atlikimo laiką skaičiuojant nuo 1941 m. birželio 14 d. 1943 m. spalio 17 d.
      žuvo taigoje, užvirtus kertamam medžiui. Palaidotas Krasnojarsko pataisos darbų lagerio Nižniaja Poima poskyrio 7-ojo atskiro lagerio punkto kapinėse Nižnij Ingašo rajone, Krasnojarsko krašte, Rusijoje. Kernavės kapinėse yra simbolinis J. Šiaučiūno kapas.
      1999 m. Kernavės pradinei mokyklai, mininčiai veiklos 70-metį, buvo suteiktas Juozo Šiaučiūno vardas (dabar – Musninkų vidurinės mokyklos Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinio ugdymo skyrius). Ant mokyklos pastato atidengta lenta Lietuvos valstybės kūrėjui, Kernavės šviesuoliui, mokytojui ir muziejininkui Juozui Šiaučiūnui atminti.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Komentuoti
angelina
Gerai, kad nors taip, virtualiai, pagerbtas Kernavės patriotas ir Sibiro kankinys Mokytojas Juozas Šiaučiūnas. Tačiau blogai, kad dar esant gyviems jo vaikams: sūnui Eugenijui Šiaučiūnui ir dukrai Emilijai Pajautai Šiaučiūnaitei, nesistengiama panaudoti jų autentiškų prisiminimųiaučiūno mintys ir įžvalgos apie senienų rinkimą edukacinei ekspozicijai, kuri ir buvo Kernavės muziejus.
Teisybės dėlei, jei ne jubiliato J. Šiaučiūno viešoji veikla prie demarkacinės linijos, šiandien nieko nežinotume apie Lietuvos Troją - Kernavę.
Parašyta 2016-06-12 19.47.
kristinazilinskaite
Smagu, kad išlikę gana daug geros kokybės eksponatų iš žmogaus gyvenimo. Tik gaila, kad niekam neįdomūs Jo vaikų prisiminimai, juk jie taip pat buvo tremty, gali daug papasakoti.
Parašyta 2016-06-13 02.25.
andriuska.grybas
Be galo džiaugiuosi, kad šviesiausio proto, nenusakomo patriotiškumo ir meilės gimtajam kraštui, kalbai ir kultūrai žmogus Juozas Šiaučiūnas nors ir labai kukliai, bet pagerbtas už savo gražius ir svarbius darbus. Istoriją rašo ne politikai, kunigaikščiai ir ne tie, kurie prisidengdami kilmingumu dalyvauja labdaros koncertuose ar vienos pokyliuose, bet tie, kurie puoselėja ir saugo savo kraštą, dirba kartu su kaimynais, vaikais, savo pavyzdžiu uždega juos gražiai ir prasmingai veiklai. Išties šviesus ir tragiškas likimas. Didelė pagarba.
Parašyta 2016-06-14 19.38.
eloiza.jodinskiene
Iš esmės pritariu anksčiau parašiusiems -- Kernavės šviesuolio Juozo Šiaučiūno Jubiliejus virtualioje parodoje paminėtas itin kukliai, kaip sakoma "valdiškai".
Juk gyvi Jubiliato dukra ir sūnus -- kodėl nėra jų minčių apie Tėvą, neabejoju, kad jų atmintis ir gausi asmeninė medžiaga suteiktų tokiai parodai žymiai daugiau žinių ir pagarbos Jubiliatui. O jis savo gyvenimu to nusipelnė.
Deja, nueita paprasčiausiu keliu...
Parašyta 2016-06-14 22.23.
alm
Aš nustebęs - gan daug komentarų apie 1 personalinę parodą. Matomai šis asmuo, jo asmenybės pateikimas sujaudino daugelį, nors šiaip, kaip buvęs muziejininkas, žinau, kad parengti įdomią virtualią personalinę parodą be galo sunku, juolab, kai tam tikslui turi tik 27 eksponatus. Ir nepaisant, kad parodos rengėjams pritrūko laiko ar drąsos paieškoti jų daugiau, reikia pagirti, kad asmenybę, jo nuopelnus Kernavei ir ne tik jai, jie gražiai apibūdino: "Jis pasižymėjo aktyvia kraštotyrine, etnografine bei švietėjiška veikla, energingai lietuvino sulenkėjusį kraštą, primindamas vietos žmonėms tūkstantmetę jų krašto istoriją, rinkdamas ir užrašinėdamas tautosaką. J. Šiaučiūnas skaitė paskaitas Širvintose, Kauno ir Ukmergės apskrityse, vasaromis lankė kūno kultūros, darbų bei žemės ūkio ir amatų kursus, tuose sambūriuose garsino ir populiarino Kernavės piliakalnius ir šio krašto praeitį. Jo iniciatyva į Kernavę ėmė važiuoti ne tik lietuvių ekskursijos, bet ir turistai iš užsienio." Puikūs žodžiai, o jei juos dar papildytų citatos iš to asmens laiškų ar publikacijų, būtų dar įspūdingiau... Ir dar - nustebino eksponatų neišsamūs aprašai: ne visose fotografijose paaiškinta, kas kur stovi, kur tas asmuo ar koks jo santykis, tad siūlau Kernavės muziejininkams užpildyti šias spragas, kol dar jo vaikai gali jums tame padėti ir kažkuom papildyti. Linkiu sėkmės branginant ir populiarinant kiekvieno miestelio šviesuolius.
Parašyta 2016-06-15 23.56.
eugsiau.1
Noriu padėkoti muziejaus darbuotojams už parengtą internete ekspoziciją
mano tėvelio 110 gimimo metinėms paminėti. Gal tik trūksta fotografijos
iš Rešiotos lagerio, kad jaunėji žmonės pamatytu, kas juos laukia, jei
nusileisime savo rytų kaimynams, kuriems vis trūksta savų žemių.
Apgailestauju, kad dėl prastos patirties ilgą laiką nesugebėjau įrašyti
komentarą.
Parašyta 2016-06-17 14.52.
emilijagarboniene7
Dar kartą noriu padėkoti Kernavės muziejaus darbuotojams už virtualią parodą, skirtą mano tėčio Juozo Šiaučiūno 110 gimimo metinių paminėjimui. Sovietmečiu buvę muziejaus darbuotojai, man, grįžusiai iš Sibiro, pasakojo apie Tėčio nuveiktus darbus, apie Kernavės muziejaus ištakas. Mačiau storą atsiliepimų albumą, kuriame tiek minčių, kad jau iš tų prieškario atsiliepimų galima susidaryti pilną Mokytojo veiklos vaizdą. Bet tada visi bijojo, nes KGB šmėkla buvo visuotinis baubas. Sovietmečiu 1972 m. išleistoje monografijoje „Kernavė“ rašoma apie Kernavės mokyklą ir muziejų, minimas mokyklos vedėjas ir muziejaus įkūrėjas, bet be pavardės, nes knygos autoriai bijojo nurodyti Rešotų tremtinio Juozo Šiaučiūno vardą. Pirmą kartą sovietmečiu Juozo Šiaučiūno vardas paminėtas Juozo Vercinkevičiaus knygutėje „Kernavė“, išleistoje 1986 m. Norėčiau kad Kernavės muziejaus edukacinėje programoje būtų prezentacinis projektas apie Mokytojus: Juozą Šiaučiūną, Aureliją Onaitienę, Feliciją Klimukaitę-Matulevičienę, Zofją Jakštaitę.
Noriu užbaigti Tėčio prieškario tautinio pakylimo mintimis: („Kernavė – Lietuvos lopšys“ J.Šiaučiūnas „Lietuvos Aidas“ 1933 m. rugsėjo 23d.)
„Kernaviečiai arti Vilniaus gyvendami labai jo ilgisi. Jie ilgisi, kad pirmoji senoji sostinė greičiausiai su tikrąja sostine – Vilniumi susijungtų!“
Parašyta 2016-06-20 16.21.