• Kernavės dvaro kokliai

      Kernavės dvaro kokliai

      Įprasta, kad Kernavę reprezentuoja archeologijos paveldas, liudijantis gyvenimą šioje vietovėje nuo IX t-mečio pr. Kr. iki 1390 m., kai Kernavės miestą ir pilis sunaikino Vokiečių ordino kariuomenė, vedama maršalo Engelhardo Rabės ir kryžiuočių pusėn perėjusio būsimo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto. Nors šis svarbus viduramžių politinis, amatų ir prekybos centras nustojo funkcionavęs, vis dėlto senasis Kernavės miestas dar ilgą laiką išliko istorinėje atmintyje, kurią palaikė ir XIV a. pabaigoje čia įsikūręs dvaras. Pavyzdžiui, Kernavės klebono Jokūbo Puzelevičiaus byloje su Kernavės dvaro valdytoju Mykalojum Ryminskiu rašoma: „pole, gdzie przedtym bylo stare miasto, na dole nad samą Vilią <...> [laukas, kur anksčiau buvo senasis miestas, slėnyje prie pat Neries]“ (1633 10 16–21). Taigi prabėgus porai šimtų metų po Kernavės žlugimo, senasis miestas žmonių atmintyje vis dar buvo gyvas.
      Kernavės dvaras pradėjo formuotis apie 1392 m., panaikinus dalinę Kernavės kunigaikštystę. XIV a. pab. – XV a. prad. rašytiniai šaltiniai mini Kernavėje buvus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvarą, kuriame viešėdamas valdovas rašė laiškus didiesiems Prūsijos magistrams: 1409 m. Ulrichui Jungingenui ir 1429 m. – Pauliui Rusdorfui. Visgi, tiksli Vytauto dvaro vieta nėra žinoma – manoma, kad jis galėjęs būti įkurdintas ant Pilies kalnu vadinamo piliakalnio.
      Nuo XV a. Kernavė su apylinkėmis priklausė Vilniaus vaivadijai (po 1564–1566 m. administracinės reformos – Vilniaus pavietui) ir sudarė valstybinį didžiojo kunigaikščio dvarą. Žinoma, kad XVI a. 7-tojo deš. II p. LDK kunigaikštis Žygimantas Augustas už 1400 kapų lietuviškų grašių atidavė Kernavę iždo raštininkui Larionui Ivanovičiui. Kadangi ši kunigaikščio gauta suma nei jo paties, nei vėlesnių valdovų nebuvo grąžinta, Kernavės dvaras ėjo iš rankų į rankas įvairiems valdytojams jį perduodant ar įkeičiant už pinigus. Pačioje XVII a. pabaigoje Kernavės dvaras ilgesniam laikui atiteko Bialozorų giminei. Tačiau ir toliau skurstantis, užstatinėjamas ir vėl susigrąžinamas dvaras keitė šeimininkus tol, kol XIX a. 7-tąjame deš. visai sunyko.
      Dvaro inventorius buvo sudarytas 1684 m., seniūnui Dominykui Bžozovskiui perduodant dvarą Mozūrijos pakamariui Romanui Lenkevičiui. Tuo metu dvaras jau buvo įsikūręs dabartinėje vietoje (dab. Kriveikiškio gatvės gale), o jo sodybos pastatus sudarė dvigubi vartai, vedę į dvarą iš miestelio pusės, virtuvė, gyvenamasis namas, kepykla, keli svirnai ir klojimas. Dvaro sodybos pastatai buvo dengti skiedromis arba šiaudais, turėjo duris ir langus su vyriais, gyvenamasis namas – grindis.
      Buvusi Kernavės dvaro sodyba archeologų tyrinėta 1992 m. (vadovas – A. Jankauskas): aptiktos sudegusios ūkinio pastato liekanos, krosnių vietos ir jų koklių sąvartos. Įspūdinga dubeninių ir plokštinių koklių kolekcija, apimanti XVI a. pab.–XVII a. I p. ir XVII a. pab.–XVIII a. prad. laikotarpius, reprezentuoja buvusius Kernavės dvaro valdytojus bei tuometines Abiejų Tautų Respublikos koklininkystės madas. Kolekciją vainikuoja Lietuvos herbu – Vyčiu – puošti kokliai, simboliškai ženklinantys valstybingumo idėjos tęstinumą nuo viduramžių iki šiandienos.
      Parodos viršelis: Koklio su Vyčio herbu iš Kernavės dvarvietės kopija. Vilniaus puodžių cechas. aut. Jurgita Radžiūnaitė.

Parodos objektai

   
  • Archeologas Adolfas Jankauskas Kernavės dvarvietės archeologiniuose tyrimuose
  • Kernavės dvarvietės archeologinių tyrimų vaizdas iš pietvakarių
  • Kernavės dvarvietės archeologiniai tyrimai: aptiktas krosnies pamatas
  • Kernavės dvarvietės archeologiniai tyrimai: krosnies pamato pjūvis
  • Plokštinis koklis

    Plokštinis koklis, XVI a. pab. – XVII a. vid.

    Plokštinis koklis puoštas tęstiniu geometriniu pusapskritimių, stačiakampių bei juos užpildančių kvadratėlių ir apskritimų ornamentu. Koklio plokštumoje, dešiniajame šone aplink kvadratą inicialai (?) W K I, apačioje skaičiai  - 1,6 (?), 8 (?), 1. Koklis padengtas žalia glazūra.

  • Plokštinis koklis

    Plokštinis koklis, XVI a. pab. – XVII a. vid.

    Plokštinis koklis puoštas tęstiniu reljefiniu geometriniu pusapskritimių, stačiakampių bei juos užpildančių kvadratėlių ir apskritimų ornamentu. Koklis padengtas žalia glazūra.

  • Plokštinis koklis

    Plokštinis koklis, XVI a. pab. – XVII a. vid.

    Plokštinis koklis puoštas reljefiniu tęstiniu geometriniu pusapskritimių, stačiakampių bei juos užpildančių kvadratėlių ir apskritimų ornamentu. Koklio plokštumoje, dešiniajame šone aplink kvadratą inicialai (?) W K I. Neglazūruotas.

  • Plokštiniai herbiniai kokliai

    Plokštiniai herbiniai kokliai, XVIII a. 2 deš. – XVIII a. 6 deš.

    Fragmentai priklauso skirtingiems kokliams. Centrinėje koklių plokščių dalyje pavaizduotas keturių (?) laukų herbinis skydas su heraldiniais ženklais. Kairiajame apatiniame lauke pavaizduotas Oginskių giminės ženklas Oginec, dešinėje – Bialozorų ženklas Vieniava – stumbro galva. Viršutiniai laukai neidentifikuoti. Herbinį skydą viršuje puošia stilizuota karūna su svyrančiomis augalų šakomis. Koklio viršutiniuose kampuose Anos Oginskaitės ir Motiejaus Bialozorų inicialai „A“ ir „M“, šonuose –apverstos raidės „S“, „Y“. Ornamentuotos plokštumos įrėmintos iškilia atkrašte. Kokliai dengti žalia glazūra.

    Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad Ana Oginskaitė ir Motiejus Bialozoras Kernavės dvaro valdytojais tapo 1717 m. ir joje seniūnavo iki šeštojo dešimtmečio. Jų seniūnavimo laikais Kernavė tapo visiškai nugyventa – seniūnijos mokesčiai buvo išieškomi per teismus, pati seniūnija ne kartą užstatyta.

  • Plokštiniai herbiniai kokliai

    Plokštiniai herbiniai kokliai, XVIII a. 2 deš. – XVIII a. 6 deš.

    Fragmentai priklauso atskiriems kokliams, vaizdavusiems keturių (?) laukų herbinį skydą su heraldiniais ženklais. Kairiajame apatiniame lauke buvo pavaizduotas Oginskių giminės ženklas Oginec, dešinėje – Bialozorų ženklas Vieniava – stumbro galva. Viršutiniai laukai neidentifikuoti. Herbinį skydą viršuje puošia stilizuota karūna su svyrančiomis augalų šakomis. Tokių koklių viršutiniuose kampuose buvo pavaizduoti Anos Oginskaitės ir Motiejaus Bialozorų inicialai „A“ ir „M“, šonuose –apverstos raidės „S“, „Y“. Ornamentuotos plokštumos įrėmintos iškilia atkrašte. Kokliai neglazūruoti.

    Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad Ana Oginskaitė ir Motiejus Bialozoras Kernavės dvaro valdytojais tapo 1717 m. ir joje seniūnavo iki šeštojo dešimtmečio. Jų seniūnavimo laikais Kernavė tapo visiškai nugyventa – seniūnijos mokesčiai buvo išieškomi per teismus, pati seniūnija ne kartą užstatyta.

  • Plokštiniai herbiniai kokliai

    Plokštiniai herbiniai kokliai, XVII a. 8 deš. – XVII a. 9 deš.

    Fragmentai priklauso atskiriems kokliams, vaizdavusiems ovalų herbinį skydą su heraldiniu laivo ženklu Korab. Skydą viršuje puošia karūna, apatinę dalį ir šonus – augalų šakos. Koklių kampuose – Kernavės dvaro valdytojo Dominyko Bžozovskio inicialai „D“ „B“ „S“ „K“. Padengti žalia glazūra.

    Dominykas Bžozovkis Kernavėje seniūnavo XVII a. aštuntame dešimtmetyje ar devinto dešimtmečio pradžioje. Žinoma, jog po jo, 1684 m., dvaras atiteko Mozūrijos pakamariui pulkininkui Romanui Lenkevičiui.

  • Plokštinis herbinis koklis

    Plokštinis herbinis koklis, XVII a. 8 deš. – XVIII a. 9 deš.

    Atskiri kokliui skiriami fragmentai nesusijungia. Tokių koklių centrinėje plokštės dalyje vaizduotas ovalus herbinis skydas su heraldiniu laivo ženklu Korab. Skydą viršuje puošė karūna, apatinę dalį ir šonus – augalų šakos. Koklio kampus žymėjo Kernavės dvaro valdytojo Dominyko Bžozovskio inicialai „D“ „B“ „S“ „K“; viršutinės dalies viduryje atsispaudusi raidė „K“. Neglazūruotas.

    Dominykas Bžozovskis Kernavėje seniūnavo XVII a. aštuntame dešimtmetyje ar devinto dešimtmečio pradžioje. Žinoma, jog po jo 1684 m. dvaras atiteko Mozūrijos pakamariui pulkininkui Romanui Lenkevičiui.

  • Plokštinis herbinis koklis

    Plokštinis herbinis koklis, XVII a.

    Atskiri kokliui skiriami fragmentai nesusijungia. Herbinis skydas neidentifikuojamas. Skydą viršuje puošia karūna, šonus – augalo šakos. Išlikusiuose koklio kampuose inicialai: viršuje kairėje „K“, dešinėje per vidurį „V“, apačioje dešinėje „K“.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.